Projektas "Baltų kalbų veiksmažodis: gramemos, kategorijos, domenai"

ES

 

2018 m. sausio 8 d. Vilniaus universitete pradėtas vykdyti Europos Sąjungos socialinio fondo finansuojamas MTEP projektas 09.3.3-LMT-K-712-01-0071

Baltų kalbų veiksmažodis: gramemos, kategorijos, domenai

Projekto vadovas prof. dr. Axel Holvoet

 

Projekto prielaidos ir tikslai

Tipologiškai pagrįstos įžvalgos į gramatinės reikšmės pobūdį ir konstrukcinis gramatinės struktūros suvokimas jau nuo praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio duoda naujų paskatų tiek atskirų kalbų gramatikos tyrimams, tiek lyginamiesiems kalbų tyrimams. Kadaise vyraujantį gramatikos kaip (dažniausiai binarinių) koreliacijų sistemos suvokimą pakeitė naujas požiūris, kai tam tikras kalbos sistemiškumas nepaneigiamas, tačiau pabrėžiama diachroninė gramemų kaip gramatikalizacijos procesų produkto dimensija ir gramatinės reikšmės suvokiamos kaip besigrupuojančios aplink tipinių raidos procesų suformuotus reikšmės židinius. Šios naujos tendencijos reiškiasi ir baltų kalbų tyrimuose, tačiau tyrėjų vis dar laukia daugelis užduočių ir daugelis neišspręstų problemų. Baltų kalbų vienakalbių ir lygiagrečių tekstynų atsiradimas garantuoja objektyvizuotą vartosenos ir raidos tendencijos vaizdą ir įgalina kiekybinę verifikaciją. Iš šio projekto tikimasi proveržio daugelyje baltų kalbų gramatikos sričių ir svarbių, tipologiškai vertingų įžvalgų.

                      Projekte išskirtos trys tyrimų sritys: rūšis siauresne ir platesne prasme (pasyvas, sangrąža ir mediumas, kauzatyvai), laiko-veikslo-modalumo-evidencialumo (TAME) kompleksas ir „mažesnės gramemos“. Tikimės geriau suprasti lietuvių kalbos pasyvo tipologinį savitumą, gauti geresnę įžvalgą į sangrąžine morfologija žymimas medialines konstrukcijas, jų sąveiką ir konceptinius santykius, apžvelgti baltų kalbų kauzatyvų raidą. TAME srityje dėmesio skirsime veikslo problematikai: silpnai gramatikalizuotas baltų kalbų veiksmažodžio veikslas turėtų tyrėjams suteikti galimybę tirti gramatinę veikslo sistemą in statu nascendi. Be to, nagrinėsime ir gramatinio laiko ir nuosakos (realis ir irrealis priešpriešos) problemas. „Mažųjų gramemų“ (minor grams) sąvoka apima nepilnai išvystytas gramatines kategorijas ir konstrukcines idiomas tokias kaip lietuvių kalbos avertyvas (jau buvome beišeiną, kai …) arba lietuvių kalbos miratyvinis imperatyvas (ir nepasisek tu man taip!). Jų tyrimai atskleidžia gramatikos ir leksikos kontinuumą bei daugelį anksčiau neatskleistų semantinės ir gramatinės raidos procesų.

                     Šio projekto tematika daugeliu atžvilgių susisiekia su anksčiau (2012–2015) Vilniaus universiteto įvykdyto visuotinės dotacijos projekto Valentingumas, argumentų raiška ir gramatinės funkcijos baltų kalbose tyrimais: tai natūralu, nes veiksmažodžio semantika ir morfosintaksiniai požymiai daugeriopais būdais koreliuoja ir sąveikauja su sakinio semantika ir sintaksine organizacija. Ankstesniame projekte pradėti rūšies (pasyvo, sangrąžos ir mediumo, kauzatyvų) tyrimai bus papildyti ir įtraukti į kitokį gramatinį kontekstą. Perėjimas nuo sintaksės ir semantikos sąsajos prie gramatinės semantikos tyrimų atskleidžia tiek tyrimų tęstinumą, tiek vis platėjančius jų horizontus, kai vis naujos baltų kalbų gramatinės struktūros sritys tiriamos iš tipologinės perspektyvos ir savo ruožtu tampa prieinamos lingvistinei tipologijai.

Projekto vykdymas

Pagal projektą vyks individualūs ir kolektyviniai tiriamieji darbai, bus rengiami straipsniai,
jų preliminarūs variantai bus skaitomi ir komentuojami kitų projektų dalyvių, per kūrybines dirbtuves vyks pagilintos teorinės diskusijos, kurių pagrindą sudarys pagal projekto temas parengti pranešimai ir straipsniai. Per visą projekto vykdymo laikotarpį vyks intensyvus dalyvių dialogas ir apsikeitimas idėjomis.

Siekiami rezultatai

Bus paskelbti trys straipsnių rinkiniai, skirti rūšies problematikai, TAME kategorijoms (laiko-veikslo-nuosakos-evidencialumo kompleksui) ir mažosioms gramemoms. Šį kartą ketinama projekto išdavą išleisti atviros prieigos leidykloje, kad projekto rezultatai būtų plačiau prieinami mokslo bendruomenei.

Projekto dalyviai:

       Axel Holvoet – VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorius

Peter Arkadiev – Rusijos mokslų akademijos slavistikos instituto vyriausias mokslo darbuotojas

       Nicole Nau – Poznanės universiteto profesorė

Liina Lindström – Tartu universiteto docentė

Birutė Spraunienė – VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto asistentė

Vaiva Žeimantienė  VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto docentė

Anna Daugavet – Peterburgo valstybinio universiteto docentė

Kirill Kozhanov – Rusijos mokslų akademijos slavistikos instituto mokslo darbuotojas

Asta Žuklytė – VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto doktorantė

Pawel Brudzyński – Varšuvos universiteto doktorantas